Inos blogas

Visiškai subjektyvi praeivės nuomonė

Geriausias projektas po nepriklausomybės paskelbimo

Autorius: Ina Savickienė on penktadienis, 22 lapkričio 2013. Paskelbta Inos blogas

Atkaklių žiniasklaidos pastangų dėka jau buvau bepatikinti, kad Lietuvoje nyksta šviesių ir dorų žmonių rūšis, tačiau vieną dieną apstulbau, pamačiusi kiek dar daug jų yra. It burtų lazdele pamojus, jie susirinko vienoje vietoje – gražūs, linksmi, tvarkingi, madingi, originalūs, ramūs, išmintingi, šeimos, porelės, draugai, vienišiai, našliai, vaikai, senjorai, mokytojai, gydytojai, menininkai,sportininkai  neįgalieji, našlaičiai  ir šiaip jautrios sielos žmonės. Jie susirinko, nes juos pašaukė magiška Lietuvos ištakas menanti šventos vietos trauka. Susirinko, nes žinojo ką veikti be alaus, kebabų ir televizoriaus.

Bernardinų sodas - vieta būti čia ir dabar. Vaikščioti vingiuotais takeliais, stebėti augaliukus, medituoti, pasitikti saulėtekį ar saulėlydį, patogiai įsitaisius ant vieno iš daugelio suolelių, pavedžioti šunį, susitikti su draugais pokalbiui ar šachmatų partijai, o gal paklausyti šniokčiančios Vilnelės ar čiurlenančio fontano. 

Čia susirenka tokie gražūs ir šviesūs žmonės, kad norisi specialiai ateiti ir žiūrėti į juos. Smalsumas, pasigėrėjimas ir pasididžiavimas apima stebint, neperdėsiu, tautos žiedą. 

Kaip gerai, kad čia nėra paminklų, suardančių dabartį ir net džiugią akimirką neleidžiančių užmiršti skausmo. Kaip gerai, kad nėra asfalto, vadinasi nebus masinių žaidimų ir alkoholis nesilies laisvai.

Pagaliau pamatėme, kad Lietuvoje yra vaikų. Jie žaidžia, juokiasi, ir nėra jau tokie bejėgiai. Be jokios policijos jie išstūmė bomžus. Pastarieji sutrikę: reikia ieškoti naujų vietų, kur jaustųsi  jaukiai su savo bambaliais. 

Bernardinų sodas yra jums, jeigu galite stebėti, gėrėtis ir tiesiog būti. Juk net nepastebėjome, kaip po nepriklausomybės paskelbimo pasinėrėme į statybas, rūpinomės, ką įsigyti, kaip prasimušti ir kaip laimėti. Kovoti yra viena, o gyventi su iškovojimais, o tiksliau – jais džiaugtis, kita. Kovinė dvasia verčia ieškoti naujų iššūkių, neleisdama sielai atsikvėpti, pasimėgauti savo pasiekimais. Bernardinų sodas visiems yra didžiulis pavyzdys, kiek džiaugsmo dividendų gali suteikti harmoninga aplinka ir rūpestis ja. Ir priminimas, kad kai nustoji kariauti, atsiranda daugiau vietos meilei, draugystei ir žmoniškumui.

Ačiū vienuoliams pranciškonams, architektams, savivaldybei, Europos Sąjungai, sodininkams ir statytojams už šį žmonėms būti skirtą projektą. 

Vieniems išpardavimai, kitiems - išpirkimai

Autorius: Ina Savickienė on pirmadienis, 18 vasario 2013. Paskelbta Inos blogas

 

Norint susikalbėti išpardavimų tema, svarbu susitarti, ką norime suprasti -  parduodančią pusę, t.y. verslą, ar norime pažvelgti perkančios pusės - žmogaus akimis. 

Iš verslo pozicijų išpardavimai yra verslo plano dalis ir skirta pajamoms uždirbti, nuostoliams sumažinti, žinomumui padidinti ir pan. Žmogus yra objektas, priemonė šiam tikslui pasiekti. Jis turi ateiti ir palikti kuo daugiau savo valiutos mainais į tam tikros vertės daiktus. Laukinio kapitalizmo atstovui nerūpi, kaip žmogus jausis kitą rytą, ar jo vaikai turės ką valgyti. Paradoksalu, bet verslas, bet kokiomis priemonėmis siekdamas savo tikslų, labai dažnai prašo užuojautos iš savo aukų - pirkėjų, atsieit, jei mes taip nedarysime, tai neišsilaikysime, žlugsime. Išsunkti pirkėjai turi nesipiktinti, bet gailėti „tik“ išgyventi siekiančio verslo.

Perkančiojo žmogaus atžvilgiu išpardavimų poveikis gali svyruoti nuo naudos iki priklausomybės. Kai kalbame apie naudą, didelių diskusijų nekyla. Tačiau kaip pastebėti priklausomybę ir kaip jos išvengti? Pradžiai pasidairykime po draugų ir pažįstamų namus. Kur nors tikrai rasime per daug daiktų ar drabužių, pirktų kai buvo akcija. Ypač vyrai galėtų paliudyti, kad jų žmonų ar draugių spintos nesuprantami prigrūstos įvairių skudurų. Tad pabandykime į savo elgesį pažvelgti kaip sekliai - ar nėra jame nevalingo pirkimo požymių.

Toliau yra mano interviu žurnalo „Valstybė“ žurnalistei Monikai Poškaitytei.

Monika: Visiškai suprantama, kad pirkėjai nori įsigyti reikiamus daiktus mažesne kaina nei įprastai, tačiau kasmetiniai nuolaidų periodai primena masinę psichozę (užtenka apsilankyti, pavyzdžiui, "Akropylyje", kai ten vyksta "Jamam!"). Kodėl taip yra? Kas traukia žmones pirkti?

Ina: Tokios akcijos pažadina giliai glūdinčius pirmykščius instinktus, pavyzdžiui, medžioklės, konkurencijos. Nors mums patinka galvoti, kad vadovaujamės protu ir tik juo, tačiau pardavėjai  neklystančiai žino, kaip mumyse paspausti reikiamą mygtuką „Start“. Ir štai vieną dieną mes tampame medžiotojais, alkio, kraujo kvapo ir būsimos pergalės skonio genama minia. Mūsų tikslas - laimėti konkurencinę kovą su varžovais - kitais pirkėjais ir pagriebti pigesnę ir geresnę prekę pirmiems, parsinešti daugiau, apsirūpinti ilgam.

Kad neprisipirktume nereikalingų daiktų patartina iš anksto susidaryti reikiamų daiktų ar prekių sąrašą ir jo laikytis.

Monika: Ne vienas pirkėjas paliudytų, kad išpardavimo metu eilinį kartą įsigijo daiktų, kurių jam visai nereikia ("Buvo nuolaida", "Buvo akcija"). Koks mechanizmas suveikia, kad užėję įsigyti konkretaus daikto sumažinta kaina, namo grįžtame pilnais krepšiais daiktų, kurių visai nereikia?

Ina: Norą laimėti sustiprina baimė prarasti. Kai matai, kad visi perką vieną ar kitą daiktą, nejučia ir pats paimi, nes juk kiekis ribotas, net neįsisąmonindamas, kad tas džemperis su 80 % nuolaida paprastą dieną visai net nepatiktų. Dar vienas požymis, kad daiktų ar drabužių prisipirkome per daug, kai pradedame užmiršti, ką turime ir kur padėjome. Gali būti, kad tvarkydami spintą nustebę randame ne sezono metu nupirktų akcijinių rūbų, niekada ar beveik nenešiotų, tačiau jau pragulėjusių metus ar daugiau.

Prekybininkų paskelbtas nuolaidos dydis mums taip pat turi magišką galią. Tarkime, batai už 110 litų mūsų dėmesio nepatraukia. O batai su 70 % nuolaida už 120 Lt labai sudomina, nes mes mintyse skaičiuojame, kad įsigysime vertę už 400 Lt. Tačiau kokia tikroji tų batų vertė mes nežinome. Perkant verta visų prekių kainas su nuolaida ar be jos vertinti kaip galutines kainas. Ir tuomet nuspręsti, ar mes norime atiduoti savo 120 Lt už batus ar ne.  

Monika: Kažkada teko girdėti, kad išpardavimų metu drabužių parduotuvės specialiai paliekamos netvarkingos - esą taip žmonės labiau linkę apžiūrinėti daiktus... Kokius iš tiesų psichologinius "triukus" naudoja prekybininkai siekdami paskatinti masinį prekių šlavimą iš parduotuvių?

Ina: Chaotiška aplinka, neįprasta atmosfera sumažina mūsų budrumą ir galimybę blaiviai apsvarstyti būsimų pirkinių vertę ir naudingumą.

Kitas triukas - visos reklamos skelbia, kiek jūs sutaupote. Tačiau ar tikrai sutaupote, o gal išleidžiate? Jūsų piniginė pasipildo ar suplonėja? Kai kas pasiduoda žodžių žaismui „investicija sau“: perka rūbus, vaistus, plastines operacijas, keliones. Tačiau tikros investicijos sukuria vertę ateityje, padidina pajamas, o mūsų veiksmai kaip taisyklė yra išlaidos, kurios sukuria vertę kitiems.

Apvaldyti savo instinktus ir šiek tiek sutaupyti padės mokėjimas „grynais“. Iš anksto nusiteikię išleisti tam tikrą sumą grynų pinigų, galėsite lengviau kontroliuoti likutį. Tuo tarpu perkant kortele lengva peržengti visus limitus ir išleisti daugiau, nei planavote.

Monika: O kaip geriausia atsipirti prekybininkų vilionėms ir neprispirkti šlamšto vien todėl "kad akcija"?

Ina: Keletą mažų gudrybių jau minėjau. Bet reikia atkreipti dėmesį ir į gilesnius, prasminius dalykus.

Pardavėjai įvairiais būdais pasiekia, kad mes reguliariai sutelktume savo dėmesį tikslui, medžioklei. Kai esame susitelkę, laikas teka greitai, mūsų nekamuoja nerimas, esame įžvalgūs, pojūčiai aštrūs, neapsiblausę, nejaučiame ligų simtomų ir apskritai problemos tarsi išnyksta. Tokią būseną norisi kartoti ir kartoti, tai tarsi narkotikai.  Ką daryti? Vienumoje turime atlikti namų darbus - įsisamoninti ir priimti savo nerimą dėl ateities, norą gražiai atrodyti, gerai praleisti laiką. Niekas nežino ateities, neapibrėžtumas yra neatskiriama gyvenimo dalis. Reikia išmokti nenuobodžiaujant būti su savimi , pamatyti grožį kasdienybėje, rutinoje. Kelių valandų užsimiršimas prekybos salėje labai brangiai kainuoja ir neišsprendžia egzistencinių problemų. Kitą rytą po apsipirkimo sugrįš ne tik nerimas bet užklups ir kaltės jausmas - savotiškos pagirios. 

Taigi, ar mes galime šiek tiek apsiriboti - nusistatyti savo pragyvenimo ribas ir stengtis už jų neišeiti. Valgymas būtinas gyvybei palaikyti, bet persivalgymas žalingas. Taip pat ir daiktų pirkimas. Nors pirkdami siekiame laimės, tačiau jos negali suteikti tai, kas ateina iš išorės. Laimė yra dalykai, kylantys viduje ir iš ten nukreipti į išorę, pavyzdžiui meilė, užuojauta, žinių panaudojimas bendram labui.  

Toliau vienumoje reikia sąmoningai apsispręsti, ką norime daryti su savo sunkiai uždirbtais pinigais. Šis klausimas netgi siejasi su gyvenimo prasmės klausimu, į kurį mes turime atsakyti patys. Tokį klausimą kelti ir svarstyti prireiks gal ne vienų metų, tačiau rezultatas pranoks lūkesčius.

Beje, pirkimas daiktų, kurių mums reikia daugiau, nei būtina, rodo, kad ir pinigų turime daugiau, nei būtina išgyvenimui. Patikėkite, kiekvienam tokiam litui yra po gudruolį, kuris neriasi iš kailio, kad pasiūlytų labai greitai išspręsti visas jūsų problemas, „investuoti“ į jūsų ateitį. Ypač komplikuota tampa, kai prisiimam paskolų, kurias vėliau vergiškai atidavinėjame. Frazę „gyvenimas nuo algos iki algos“ keičia frazė „gyvenimas nuo algos iki SMS kredito“.

Turime aiškiai įsisąmoninti, kad tik patys galime išspręsti savo problemas. Prisiimdami visišką atsakomybę ir vadovaudamiesi blaiviu protu niekada neinvestuosime į sritis, kurių neišmanome ir negalime kontroliuoti, valgysime šviežią ir savų pasigamintą maistą o ne kliausimės gatavų patiekalų pasiūlymais ir pan. Kiekvienoje parduotuvėje pagalvosime, kurios prekės yra būtinos išgyvenimui, o kurios viršija šią ribą.

Monikos Poškaitytės straipsnis „Išpardavimų spąstai mėginantiesiems nusipirkti džiaugsmą“ paskelbtas žurnale „Valstybė“ 2013 m. Nr.2 bei partnerių portale delfi.lt. 

 

[12 3  >>  
  •  

    Kuo daugiau patiriame skausmo, tuo labiau mums reikia Dievo.

    John Lennon

Dienos citata

manote?

Aš moku bent vieną Europos kalbą

Laisvai - 37.9%
Gerai - 24.1%
Susikalbu - 20.7%
Ruošiuosi mokytis - 13.8%
Man nerūpi - 3.4%

Total votes: 29
The voting for this poll has ended on: 24 Kov 2017 - 00:00